Le texte urbain selon Greimas et Toporov . Miesto tekstas pagal Greim ir Toporov

Būdamas dviej makrosemiotini sistem (natūra-liosios kalbos ir natūraliojo pasaulio) dalimi, teks-tas apr pia tiek kalbines, tiek nekalbines reik mes. Būdamas kultūros segmentu, prieinamu semiotinei praktikai, tekstas turi ym t prad i ir pabaig . Rus ir prancūz semiotikai analizuodami mies-to diskurs tiesia tilt tarp teksto ir kultūros. Pasak Algirdo Juliaus Greimo, miestas kaip topologinis objektas yra sud tingas ir polisemi kas. Jo reik m s efektas priklauso nuo erdvinio signifikanto ir kultū-rinio signifikato koreliacijos. Atitrūk nuo savo si-gnifikant , signifikatai tampa autonominiu diskursu, kalban iu apie erdv . Analizuodamas Vilniaus kūri-mo mit figūratyviu lygmeniu, Greimas rekonstruoja indoeuropieti ko mito substrat . Vladimiras Toporo-vas pateikia i sami Sankt Peterburgo, koks jis vaiz-duojamas rus literatūroje, teksto analiz . Toporovas vaizduoja Sankt Peterburg kaip heterogeni k teks-t , turint tam tikr bendr reik m . Giliosios teksto struktūros jungia skirtingus empirinius duomenis viening visum . Analogi kai Toporovas analizuoja ir Vilniaus tekst . Greimo ir Toporovo miesto teksto analiz s pateikia du vienas kit papildan ius būdus integruoti tekst ir kultūr : sintagmatin ir paradi-gmatin . Sekdamas George‘u Dumeziliu pirmuoju keliu eina Greimas, antr j keli , naudodamasis Levi-Strauso binarin mis opozicijomis, renkasi To-porovas.