Representation of the self and the other: The traveller’s gaze | A ir kitas: keliautojo vilgsnio perspektyva

Straipsnyje susitelkiama tapatyb s kūrim lietuvi kelioni literatūroje nuo Renesanso iki mūs laik , ir i problema konkre iai analizuojama Jurgio Radvilos ir Mikalojaus Kristupo Na lait lio Radvilos kelioni knygose, taip pat Romualdo Lankausko ir Jurgos Ivanauskait s kelioni tekstuose.Kelioni naratyvas – tai ne tik svarbus kultūrinis dokumentas, bet jis suponuoja ir identiteto kūrimo problem . Kelion je susiduriame ne tik su kultūrine kitybe ir hibridi kumu; keliaujant atsiveria vairios savosios tapatyb s pus s. Kelion rei kia ir sav s atradim . Analiz s teorinis prad ios ta kas – Homi Bhabhos ir Stuarto Hallo kritin s nuostatos ir ideologin pozicija: tapatyb kuriama per santyk su kultūrine kitybe; tapatyb n ra stabili ir fiksuota, bet fluidi ka, ji kinta priklausomai nuo vietos ir laiko; j nulemia ideologija, istorija, galios santykiai, j kuria istorin s ir ideologin s diskursyvin s praktikos. is kritinis iūros ta kas ir pasirenkamas Ro-mualdo Lankausko ir Jurgos Ivanauskait s knyg analizei.Romualdo Lankausko kelioni knygose atsi-spindi nacionalin s mon , jose atsiveria Vakar ir Ryt vaizd iai, si aknij tautos mentalitete, ar-tikuliuojama tai, kaip sovietme iu buvo suvokiami ir sivaizduojami Vakarai ir Rytai ( iuo konkre iu atveju Japonija). Lankausko kelioni knygos – tai socialiai ir ideologi kai krauti“ tekstai, kurie prie- inasi dominuojan iam kolonizatoriaus diskursui. Ra ytojas juose pabr tinai demonstruoja savo susi- av jim Vakarais ir Japonija – geografiniu ir kultū-riniu kitu“, u draustuoju kitu“, kuris jo tekstuose ne demonizuojamas, bet i keliamas kaip auk tesn s civilizacijos, prana esnio gyvenimo būdo ir vertybi pavyzdys.Ryt ir Vakar gyvenimo būdo ir vertybi su-prie inimas, sakralus metafori kas peiza as, mirties samprata tampa svarbiais tapatyb s kūrimo elemen-tais Ivanauskait s tekste. Simboliniu po iūriu ra y-tojos kelion mitologizuojamus Rytus, mistin ambal tampa jos sakralia vidine kelione save, slaptas savo sielos gelmes, ie kant dvasingumo ir sav s tobulinimo, savo asmenyb s keitimo galimy-bi . Geografin ir dvasin kelion siekiant pa inti kultūrin kityb transformuojama sav s pa inimo piligrimyst .